- uolė
- 1 uolė̃ sf. (4) KŽ 1. R, R137, MŽ, MŽ181, N, LsB281 žr. 1 uola 1: Akmens uolė R339, MŽ453. Ant marių ištiko vėjis ir akrantas, ant kurio Jonas buvo, užplaukė ant uolė̃s ir sudužo BM196(Krkn). Drūtai kaip ant uolės pastato jas RD192. O žemė trešėjo ir uolės skėlės Ch1Mt27,51. [Grabas] buvo uolėj iškaltas SE264. Iždėjo jį grabe, kursai buvo iškaltas iš uolės ir užrito akmenį and durių grabo Ch1Mr15,46. Uolę pavertė į vandenio ežerus ir akmenis į šulinius BbPs114,8. | prk.: Ir visi gėrė tą gi dvasišką girklą. Gėrė nes iš dvasiškos uolės, kuri ejo paskui, o ta uolė buvo Christus Ch11PvK10,4. Jis uolė mūsų ižganymo KN81. 2. žr. 1 uola 4: Uolė didelė kaip plyta, gali būt ir kaip dvi plytos Vb. Paėmęs uõlę pagaląstum peilį, ne ką čia stovi Krs. Paimk iš pasuolio uõlę ir išgaląsk peilį Skrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.